Kova su dronų antplūdžiu: kodėl C-UAS sistemos yra didžiausias prioritetas

Tai ypač akivaizdu Ukrainoje, kur pigūs dronai veiksmingai naudojami prieš įvairius taikinius, pavyzdžiui, infrastruktūrą, mechanizuotus dalinius ir atskirus karius, o tai rodo ne tik grėsmę, bet ir būtinybę imtis veiksmingų, ekonomiškų atsakomųjų priemonių. Nepaisant didelės pažangos, lieka klausimas: ar Europos ginkluotosios pajėgos yra pakankamai pasirengusios naujos kartos dronų karui? 

Antžeminės oro gynybos sistemos (GBAD) susideda iš trijų pagrindinių komponentų:

• jutiklių – operacijos akių;
• vadovavimo ir kontrolės centro (C2) – smegenų; ir
• efektorių – raumenų, reikalingų atremti grėsmę.

Pažangiausi jutikliai, tokie kaip pasaulyje pirmaujanti Švedijos gynybos bendrovės „Saab“ radaro sistema „Giraffe 1X“, jau leidžia tiksliai aptikti ir klasifikuoti taikinius, net jei jie yra tokie maži kaip dronai. Priklausomai nuo taikinio tipo, atstumo ir aplinkos sąlygų, „Giraffe 1X“ gali aptikti taikinius, kurių radaro atspindžio plotas (RCS) yra mažesnis nei 0,01 kvadratinio metro. Tačiau jautrūs jutikliai taip pat reiškia, kad reikia analizuoti vis daugiau duomenų. Dėka šiuolaikinių C2 sistemų skaičiavimo galios ir dirbtinio intelekto ateityje, didelis skaičius tokių duomenų taškų gali būti apdorojamas per kelias sekundės dalis. Dėl to pasiekiamas aukštas situacijos suvokimo lygis leidžia greitai priimti sprendimus ir padeda pasirinkti efektorių.

„Soft kill“ ir „hard kill“: du grėsmės neutralizavimo metodai

Oro gynyboje yra du pagrindiniai grėsmės neutralizavimo metodai: „soft kill“ ir „hard kill“. Šis skirtumas yra ypač svarbus dronų atakų atveju, nes dronai gali būti naudojami tiek kaip žvalgybos priemonės, tiek kaip tikslaus smūgio ginklai. „Diskutuodami apie C-UAS sprendimus, pirmiausia turime rasti bendrą pagrindą ir tiksliai apibrėžti, apie ką kalbame: ar kalbame apie prieš UAS nukreiptas priemones, naudojamas taikos metu civilinei infrastruktūrai apsaugoti, ar apie tuos, kurie turi apsaugoti fronto linijos karius nuo dronų spiečių? Ar kalbame apie karinius (MOTS) ar komercinius (COTS) produktus ir kaip skiriasi jų įsigijimo išlaidos?“ – aiškina Per Jarbur, Švedijos gynybos bendrovės „Saab“ oro gynybos ekspertas. Gynybos ginklų spektras yra labai įvairus – nuo elektroninės kovos (EW) ir kibernetinės gynybos iki kinetinių ginklų. Tačiau išlaidų santykis dažnai lieka iššūkiu, susijusiu su dronais, nes sudėtingų gynybos sistemų diegimo ir naudojimo išlaidos dažnai yra neproporcingos palyginti su mažomis išlaidomis, patiriamomis pasitelkiant dronų atakas. Nors dronas gali kainuoti tik kelis šimtus eurų, gynyba naudojant sudėtingus ginklus gali kainuoti net kelis milijonus eurų, be to, jų gamybos laikas yra daug ilgesnis. Atsakymą į šį iššūkį šiuo metu kuria Saab: „Nimbrix“ – tai „fire-and-forget“ tipo raketa, kuri intensyviai kuriama siekiant sukurti sistemą su taikinio paieškos įrenginiu, kietojo sunaikinimo kovine galvute ir kompaktišku dydžiu – visa tai už mažą kainą. Sverdama mažiau nei 3 kg, ji turės iki 5 km nuotolį ir aktyvų paieškos įrenginį taikiniui sekti. Kovinė galvutė gali veiksmingai atakuoti ir sunaikinti bepiločių orlaivių spiečius naudodama oro sprogimo režimą, taip neutralizuodama vis didesnę mažų dronų grėsmę mūšio lauke. Pirmosios Nimbrix pristatymo partijos numatytos 2026 m. – sistema gali veikti savarankiškai arba būti integruota į platesnę oro gynybos sistemą.

„Nimbrix“ yra mūsų atsakas į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes, kurios per pastaruosius kelerius metus smarkiai išaugo. Tai ekonomiškas sprendimas, kas yra itin svarbu atsižvelgiant į sparčiai didėjančią bepiločių orlaivių sklaidą mūšio lauke.

Pastovios inovacijos

Ukrainoje puolamųjų dronų naudojimas smūgiams, ISR ir kt. kas tris ar keturis mėnesius smarkiai keičiasi. Todėl atitinkamos gynybos technologijos turi vystytis bent jau taip pat greitai. Įspūdingas Švedijos karinių oro pajėgų, Švedijos gynybos medžiagų administracijos (FMV) ir „Saab“ bendradarbiavimas su partneriais rodo, kaip greitai tai gali įvykti: vos per 84 dienas buvo sėkmingai pristatyta „Loke“ koncepcija – mobili, pritaikoma sistema koviniams vienetams. Modulinė koncepcija apima visą naikinimo grandinę ir apima laiko patikrintą „Giraffe 1X“ radarą bei lengvą valdymo ir kontrolės sprendimą, pagrįstą SHORAD koncepcija. Šį sprendimą papildo tokie efektoriai kaip mažas ginklas, sumontuotas ant nuotolinio ginklo stoties „Trackfire“. Jie gali būti montuojami tiek ant žemės, pavyzdžiui, ant „Sisu GPT“ transporto priemonės, tiek ant vandens, pavyzdžiui, ant karinių laivų, tokių kaip „Saab“ kovinis laivas „Combat Boat 90“. Šis novatoriškas požiūris siūlo pažangiausią technologiją, kuri yra išsami ir lanksti, suteikianti lemiamą pranašumą prieš visas oro grėsmes. 

„Mes visada stengiamės būti vienu žingsniu priekyje. Todėl „Loke“ nesilaikėme tipinio kelerius metus trunkančio produktų kūrimo ciklo, bet pasirinkome novatorišką požiūrį, kad galėtume įveikti naujus iššūkius. Perkeldami esamus produktus ir integruodami naujas funkcijas bei technologijas, mes sugebėjome įgyvendinti šią koncepciją rekordiškai greitai“, – sako Per Jarbur. „Loke“ yra pritaikoma, prisitaiko prie naujų grėsmių ir gali būti toliau tobulinama, pridedant papildomus jutiklius ir ginklų stotis. C-UAS sistema gali veikti net ir perkeliant ją į kitą vietą, taip užtikrinant nuolatinę apsaugą net ir judant.

Tobulos sistemos nėra

„Saab“ jau yra pionierius „hard-kill“ efektorių srityje, kurie ypač naudojami dideliems, labai sudėtingiems dronams arba lėktuvų ar sraigtasparnių oro atakoms: „RBS 70 NG“ oro gynybos raketų sistema turi 9 000 metrų veikimo nuotolį ir maksimalų 5 000 metrų veikimo aukštį. Be to, valdomos raketos neįmanoma užblokuoti, o tai reiškia, kad priešas negali sutrukdyti jos veikimui. „Saab“ mato didelį potencialą „soft-kill“ efektorių srityje, pavyzdžiui, trukdžių ar tinklų naudojimas, ir „medžiotojų“ dronų (t. y. dronų, kurie užsiima kitų dronų naikinimu) srityje ateinančiais metais. Kartu su startuoliais ir pramonės įmonėmis gynybos bendrovė tiria ir kuria naujas galimybes, kad būtų pasirengusi šiandienos ir ateities grėsmėms.

„Nors nuolat kuriame naujus produktus ir jau turime daugybę labai sudėtingų sistemų, neturėtume tikėtis „auksinio sprendimo“. Nėra tokio dalyko kaip tobula C-UAS sistema, kuri galėtų apsiginti nuo visų grėsmių. Tai neįmanom nei šiandien, nei ateityje“, – sako P. Jarbur ir priduria: „Ginkluotosios pajėgos ir šalys turi kuo tiksliau analizuoti savo konkrečią grėsmių situaciją ir regioninius aspektus bei remtis įvairių sistemų deriniu. Tik taip jos galės įveikti įvairius šiuolaikinės dronų karo taktikos iššūkius“. Ekspertas taip pat mano, kad bendra oro gynyba, pavyzdžiui, NATO kontekste, yra būtina, tačiau aljansas dar turi nueiti ilgą kelią, kad tai pasiektų. Grėsmės ir iššūkiai savo pačių sienų ribose vis dar yra didžiausias NATO ginkluotųjų pajėgų prioritetas. Dėl sparčios technologinės pažangos padažnėjusios dronų atakos dar labiau paaštrina situaciją.

Techniniu požiūriu, daug kas yra įmanoma – greitis yra raktas į sėkmę

Akivaizdu, kad C-UAS sistemų, skirtų oro gynybai, kūrimas ir integravimas bus labai svarbus ateinančiais metais. Šiuo atveju itin naudingas glaudus NATO valstybių narių bendradarbiavimas. Dabar reikia sukurti tarpusavyje sąveikaujančias sistemas, kurios po kelerių metų galėtų užtikrinti bendrą gynybą.

Šiandien technologija yra mažesnė problema nei tinkamos „technikos vieneto sunaikinimo kainos“ pusiausvyros paieška. Be technologijų standartizavimo, ypač svarbus vaidmuo tenka mūsų pačių karių ir aljanso vidaus mokymams, taip pat nuolatiniam taktikos tobulinimui. Nėra universalaus sprendimo, tačiau yra labai veiksmingos sistemos ir būtina skubiai spręsti didėjančią dronų keliamą grėsmę.

Saab Lietuvoje

Saab pasaulinei rinkai tiekia naujausius aukštųjų technologijų produktus, paslaugas ir sprendimus karinės gynybos ir civilinės saugos srityse. Saab vykdo veiklą ir turi darbuotojų visuose pasaulio žemynuose.

Skaitykite daugiau