Laimėti taikinio neutralizavimo kainų mūšį

Šis konfliktas atskleidžia ne tik grėsmės mastą, bet ir poreikį skubiai taikyti veiksmingas ir ekonomiškas atsakomąsias priemones. Iš esmės tai yra ekonominė kova: NATO negali sau leisti numušinėti pigius dronus daugiausia naudodama brangias raketas ar sudėtingas sistemas. Labai svarbu yra ne tik techninis efektyvumas, bet ir tvarus kaštų bei naudos santykis dideliu mastu. 

Antžeminių oro gynybos (angl. Ground Based Air Defence, GBAD) sistemų pagrindą sudaro trys elementai:

• jutikliai – operacijos akys, 
• valdymo ir kontrolės sistemos (angl. command-and-control, C2) – smegenys, 
• ir poveikio priemonės – priemonės grėsmėms neutralizuoti. 

Pažangūs jutikliai, tokie kaip „Saab“ gaminamas pasaulyje pirmaujantis „Giraffe 1X“, jau dabar leidžia tiksliai aptikti ir klasifikuoti labai mažus taikinius. Priklausomai nuo taikinio tipo, atstumo ir aplinkos sąlygų, radaras gali aptikti objektus, kurių radarinis skerspjūvis yra mažesnis nei 0,01 kvadratinio metro. Tačiau vis jautresni jutikliai generuoja milžiniškus duomenų kiekius, kuriuos reikia analizuoti realiuoju laiku.

Šiuolaikinės C2 sistemos, kurioms padeda vis didėjantis skaičiavimo pajėgumas ir vis dažniau dirbtinis intelektas, gali apdoroti šiuos duomenis per kelias sekundės dalis. Tačiau šiandienos mūšio lauke, kuriame gausu dronų, veiksmingos kovos su nepilotuojamais orlaiviais sistemos (angl. Counter-Unmanned Aircraft Systems, C-UAS) mažiau priklauso nuo vienos vadovavimo sistemos, labiau – nuo atsparios, į tinklą sujungtos ekosistemos. 

Šis tinklas apima jutiklius, šaudymo sistemas, elektroninę kovą ir žmogaus bei mašinos bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas greitas grįžtamasis ryšys iš fronto linijos. Tinklas turi būti atsparus veikimo sutrikimams, greitai integruoti naujus jutiklius ir vykdymo įrenginius bei užtikrinti decentralizuotą vykdymą. Pranašumą turės ta pusė, kuri sugebės greičiau aptikti, klasifikuoti, nustatyti prioritetus ir imtis veiksmų, tuo pačiu išlaikydama palankų kaštų santykį. Įgytas situacijos suvokimas leidžia greitai priimti sprendimus ir padeda pasirinkti tinkamiausią poveikio priemonę.

Kinetinės ir nekinetinės poveikio priemonės 

Pasirinkimas tarp kinetinio ir nekinetinio taikinio neutralizavimo iš esmės yra ekonominis sprendimas: elektroninė ataka, kai įmanoma; šaunamieji ginklai ir mobiliosios ugnies komandos, kai tinkama; nebrangūs dronai perėmėjai masinėms grėsmėms neutralizuoti; aukščiausios klasės raketos paliekamos sudėtingiausiems taikiniams. Tinkamos poveikio priemonės parinkimas konkrečiai grėsmei neutralizuoti už tinkamą kainą lemia, ar kovos su nepilotuojamais orlaiviais sistemos architektūra yra tvari dideliu mastu. Ši logika taikoma tiek sistemoms, skirtoms taikos metu apsaugoti civilinę infrastruktūrą, tiek fronto kariams apginti nuo dronų spiečių, ir nepriklausomai nuo to, ar jos sukurtos naudojant karinio lygio (MOTS) ar komercinius (COTS) komponentus.

Ukrainos patirtis rodo, kad kova su nepilotuojamais orlaiviais tampa sekinančia ekonomine kova. Nors dronas galbūt kainuoja vos kelis šimtus eurų, pažangios gynybinės sistemos gali kainuoti milijonus, ir dažnai jų gamyba užtrunka ilgai.

Siekdama išspręsti šią problemą, bendrovė „Saab“ kuria „Nimbrix“ – nebrangią „paleisk ir pamiršk“ tipo raketą, sukurtą specialiai kovai su dronais. Ši raketa, kurios veikimo nuotolis siekia 2–4 kilometrus, naudoja aktyvųjį ieškiklį ir ore sprogstančią kovinę galvutę, galinčią sunaikinti dronų spiečius. Sistema suprojektuota tiek savarankiškam veikimui, tiek integravimui į didesnes oro gynybos sistemas.

„Nimbrix“ – tai nebrangi „paleisk ir pamiršk“ tipo raketa, sukurta grėsmių aplinkai, kurią vis labiau lemia nepilotuojamų orlaivių (UAS) plitimas.

Sparčios inovacijos ir tempas, kurį nustato Ukraina

Dronų karas vystosi labai greitai, tačiau Ukrainoje tai nėra tiesiog proceso greitėjimas. Ukraina naudoja ne greitesnę tradicinio ciklo versiją, o iš esmės kitokį ciklą. Atsiliepimai iš fronto, civilinės technologijos, startuoliai ir greitas prototipų kūrimas suspaudžiami į kelias savaites ar net dienas, o puolamosios dronų taktikos bei žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo (angl. Intelligence, Surveillance and Reconnaissance, ISR) pajėgumai kas tris – keturis mėnesius labai pasikeičia. 

NATO tai kelia tiesioginį iššūkį: įprasta viešųjų pirkimų procedūra vargu ar spės prisitaikyti prie grėsmių aplinkos, kurioje tiek dronai, tiek priešdroninės sistemos nuolat atnaujinami. Todėl kovos su nepilotuojamais orlaiviais sistema turi būti prisitaikanti sistema – pagrįsta nuolatinės integracijos, bandymų, diegimo ir keitimo mechanizmais – o ne fiksuota programa su aiškiai apibrėžtu pabaigos tašku.

Siekdama neatsilikti nuo šių pokyčių, „Saab“ remiasi nuolatiniu veiklos grįžtamojo ryšio ciklu tarp vartotojų, įdiegtų sistemų, inžinierių komandų ir pramonės partnerių. Patirtis, įgyta pratybų, operatyvinio naudojimo ir konfliktų, kur naudojami „Saab“ gaminiai, metu, yra fiksuojama ir greitai panaudojama sistemų tobulinimui, programinės įrangos atnaujinimams, integracijos darbams ir taktiniam pritaikymui. Šis gebėjimas sutrumpinti ciklą tarp patirties mūšio lauke ir pramonės atsako tampa ne mažiau svarbus nei pati technologija.

Puikus pavyzdys – „Loke“ koncepcija, sukurta bendradarbiaujant Švedijos karinėms oro pajėgoms, Švedijos gynybos materialinio aprūpinimo administracijai (FMV), bendrovei „Saab“ ir kitiems partneriams. Per vos 84 dienas buvo sukurtas ir įdiegtas mobilus bei pritaikomas kovos su nepilotuojamais orlaiviais sistemos sprendimas koviniams daliniams. 

Modulinė sistema apima visą taikinio neutralizavimo grandinę ir sujungia patikrintą „Giraffe 1X“ radarą su lengvu, SHORAD pagrindu sukurtu valdymo ir kontrolės sprendimu. Šią koncepciją papildo poveikio priemonės, tokios kaip, pavyzdžiui, nedidelis šautuvas, sumontuotas ant „Trackfire“ nuotolinio valdymo ginklų stoties. Šios sistemos gali veikti ant sausumos platformų arba kariniuose laivuose, pavyzdžiui, „Saab“ gamybos „Combat Boat 90“, ir jau buvo dislokuotos bei išbandytos realioje NATO misijoje Malborko oro bazėje Lenkijoje 2025 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais.

Vietoj to, kad būtų laikomasi tradicinių daugiamečių kūrimo ciklų, ši koncepcija rėmėsi esamų sistemų pritaikymu naujiems tikslams ir greitu naujų funkcijų bei technologijų integravimu – tai natūralus rezultatas, kylantis iš to, kad „Saab“ veikia kaip sistemų integratorius, o ne kaip platformos tiekėjas, ir remiasi atvira, nuo technologijų nepriklausoma architektūra, kurioje integracijai teikiama pirmenybė prieš visiškai naują gaminį. Rezultatas – mastelio keitimui pritaikytas lankstus sprendimas, kuris gali kisti kintant grėsmėms. „Loke“ gali veikti ir judėdamas, užtikrindamas nepertraukiamą apsaugą perkėlimo metu.

Tobulos sistemos nėra

„Saab“ jau dabar yra lyderė didelių dronų ir oro grėsmių, tokių kaip lėktuvai ir sraigtasparniai, kinetinio neutralizavimo srityje, kurdama tokias sistemas kaip „RBS 70 NG“, kuri yra lazerio spinduliu valdoma ir žmogaus sekama, todėl neužblokuojama elektroninio trikdymo priemonėmis. Kaip platesnės sistemų sistemos koncepcijos dalis, „RBS 70 NG“ vienoje platformoje sujungia raketas ir stebėjimo pajėgumus, leidžiant keliems skirtingiems ginklams veikti kartu vieningoje architektūroje. Dėl savo mobilaus ir nuotolinio paleidimo įrenginio konfigūracijos ši sistema taip pat tampa pagrindine mobiliosios trumpo nuotolio oro gynybos (angl. Mobile Short-Range Air Defense, MSHORAD) sistemos sudedamąja dalimi, suteikiančia pajėgoms didelį taktinį pranašumą dėl greito dislokavimo ir lanksčių dislokavimo galimybių. 

Tuo pačiu metu vis svarbesni tampa nekinetinio neutralizavimo sprendimai, tokie kaip trikdžių sukėlimas, tinklai ir dronai perėmėjai. Bendradarbiaudama su startuoliais ir pramonės partneriais, „Saab“ toliau tiria naujas technologijas, skirtas kovoti su esamomis ir būsimomis grėsmėmis. Tačiau vieno idealaus sprendimo nėra.

Šiuolaikinis dronų karas reikalauja daugiapakopių gynybos koncepcijų, pagrįstų įvairiomis sistemomis, pritaikytomis prie regioninių grėsmių ir operatyvinių reikalavimų. Šiose architektūrose nuo pat pradžių turi būti įdiegta daugiapakopė išlaidų logika: tinkami pajėgumai už tinkamą kainą prieš konkrečią grėsmę. Glaudus bendradarbiavimas NATO viduje tampa vis svarbesnis, nors daugelyje gynybos strategijų vis dar vyrauja nacionaliniai saugumo prioritetai.

Galiausiai pagrindinė iš Ukrainos išmoktina pamoka yra aiški: kovos su nepilotuojamais orlaiviais sistemos nėra vien tik techninė gynybos problema. Tai tinklų, ekonomikos ir institucijų varžybos prisitaikymo prie naujų sąlygų srityje. Pagrindinis iššūkis jau nebėra vien tik technologija, bet ir greitis: inovacijų, integracijos, sąveikumo, mokymų ir taktinio prisitaikymo greitis. Dronų kare nėra vieno visiems tinkamo sprendimo, tačiau būtina skubiai įdiegti veiksmingus ir pritaikomus kovos su nepilotuojamais orlaiviais sistemų pajėgumus.

Saab Lietuvoje

Saab pasaulinei rinkai tiekia naujausius aukštųjų technologijų produktus, paslaugas ir sprendimus karinės gynybos ir civilinės saugos srityse. Saab vykdo veiklą ir turi darbuotojų visuose pasaulio žemynuose.

Skaitykite daugiau